Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomis pagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.

„Daugiau nei 50 proc. asmenų į mus kreipiasi dėl priklausomybės nuo alkoholio. Šis skaičius kasmet išlieka panašus. Pastaruoju metu pastebime, kad auga kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, jų maišymas, ir ši problema itin ryški tarp jaunimo, nepilnamečių. Nauja tendencija galima būtų pavadinti ir tai, kad daugiau žmonių nori atsikratyti priklausomybės nuo rūkymo. Tai džiugina, nes rūkymas yra labiausiai nuvertinta priklausomybė, daugelio gal net nelaikoma problema, nors jos poveikis sveikatai, ekonominei gerovei, aplinkai yra vienas didžiausių“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

Jos nuomone, didėjantis besikreipiančiųjų skaičius gali koreliuoti ne su vartojimo paplitimu, bet ir su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į priklausomybes ir jų gydymą. Pavyzdžiui, kalbant apie alkoholį, labai ilgai visuomenei buvo sunku suprasti, kad visiškai jo nevartoti yra normalu.

„Turbūt ne vienam yra tekę išgirsti „kas tau negerai“ arba „kažkoks neaiškus“, atsisakius alkoholio susibūrimų metu. Tai paradoksas, nes visuomenė smerkia vartojančius, kita vertus – savo elgesiu skatina vartoti. Dabar situacija gerėja, daugiau žmonių, ir žinomų visuomenėje, nevartoja ir drąsiai apie tai kalba. Mes taip pat daug metų raginame nebijoti kreiptis, informuojame apie pagalbą, intensyviname paslaugas, teikiamas neatskleidžiant asmens tapatybės. Gali būti, kad tai duoda rezultatų, stigma pamažu mažėja, požiūris keičiasi“, – svarsto RPLC direktorė.

Paaugliai dažniau vartoja kelias psichoaktyvias medžiagas

Iš visų 2024 metais RPLC stacionariniuose ir ambulatoriniuose skyriuose fiksuotų daugiau nei 27 tūkst. gydymo epizodų maždaug trečdalis gydėsi priklausomybę nuo opioidų, o apie 5 proc. – priklausomybę nuo kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Dr. A. Širvinskienės teigimu, pastaroji problema aktualėja tarp paauglių ir nepilnamečių – daugiau nei 4-i iš 10-ties asmenų, gydytų dėl kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, buvo iki 18 metų amžiaus.

„Tiesa, dažniausiai matėme dar ne priklausomybę, o žalingą vartojimą, kai kreipėsi patys, ar atvyko su tėvais pagalbos po perdozavimų, būklės su sąmonės praradimu ir panašiai. Jauni žmonės turi neilgą vartojimo patirtį, todėl priklausomybė dažniausiai dar būna neišsivysčiusi, nors anksčiau pradėjus vartoti yra didesnė tikimybė, kad ir priklausomybė išsivystys anksčiau. Be to, skirtingų psichoaktyvų medžiagų maišymas yra itin pavojingas ir turi kur kas didesnes neigiamas pasekmes sveikatai“, – atkreipia dėmesį ji.

Pašnekovė sako, kad labai dažnu atveju žalingas jaunų žmonių vartojimas yra visokių neigiamų įvykių pasekmė. Vienas svarbiausių – įvairaus pobūdžio smurtas, taip pat patyčios, o ir vaikų psichikos sveikata bendrai yra pašlijusi. Tad psichoaktyvios medžiagos tampa priemone, su kuria bandoma pabėgti nuo realybės.

Priklausomybė savaime nepraeina

Paklausta, kokių priežasčių skatinami žmonės dažniausiai ieško specialistų pagalbos, dr. A. Širvinskienė sako, kad viena pagrindinių – vidinė motyvacija, atsirandanti patekus į tokią situaciją, iš kurios jie patys neberanda išeičių.

„Dažniausiai žmogus kreipiasi pagalbos, kai jam yra blogai, tumet jam suteikiamas abstinencijos gydymas. Pagrindinė mūsų užduotis – po šio gydymo etapo motyvuoti, kad pacientas tiesiog neišeitų, o tęstų kitus žingsnius: motyvacinę terapiją, „Minesotos“ programą. Tokiu būdu jis gautų įrankius, kaip gyventi toliau, žinant savo priklausomybės niuansus: kaip susidaryti, pavyzdžiui, atkryčių prevencijos planą, kaip save stebėti, keisti savo elgesį. Tai yra ilgas ir sudėtingas darbas, kur reikia ir daug pačio žmogaus pastangų, ir specialistų palaikymas labai svarbus. Matome, kad daugiau nei pusė pacientų pasirenka būtent šitą kelią ir toliau tęsia gydymą“, – akcentuoja ji.

Pasitaiko, kad žmonės atidėlioja gydymąsi, galbūt galvodami, kad viskas išsispręs savaime. Pašnekovė dalinasi, kad būna, jog žmogus skambina į gydymo įstaigą, klausia, ką daryti, o pakviestas gydytis, atsako, kad dar palauks ir pabandys pats. Jam gali atrodyti, kad jis pajėgus nevartoti, bet tai laikina, vartojimo epizodai kartojasi, tarpai tarp jų trumpėja, problema gilėja.

Priklausomybė yra kaip ir bet kokia kita lėtinė liga: kuo ilgiau atidėliojamas gydymas, tuo jis sudėtingesnis, o kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo ji efektyvesnė.

„Todėl labai svarbus ir paskatinimas iš šalies. Mes bendradarbiaujame su kitomis gydymo įstaigomis, kurios nukreipia pacientus pas mus, bendradarbiaujame su  Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine ir kt. Vaiko teisės tarnybos, savivaldybės, seniūnijos, kurios dirba su šeimomis ir mato problemą, taip pat pasiūlo ieškoti pagalbos pas mus. Skatiname ir darbdavius, ir jau esame turėję pavyzdžių, kuomet jų darbuotojai turi problemą, nenusisukti, o paskatinti gydytis“, – teigia RPLC direktorė.

Kadangi priklausomybė paliečia ir šalia esančius, labai svarbu įtraukti artimuosius. Jie dažnai nežino, kaip paraginti priklausomą asmenį ieškoti pagalbos ir nevartoti. Kartais, norėdami padėti, iš nežinojimo problemą tik gilina, pavyzdžiui, blogai besijaučiančiam alkoholį vartojančiam artimajam nuperka alkoholio, kad neva pagerėtų, ar dangsto jų vartojimą nuo kitų.

„Taip daroma ne iš blogos valios, o iš nežinojimo, kaip elgtis reikėtų. Mes raginame visus, kurių artimas žmogus gydosi pas mus, nebijoti nueiti pas jo gydytoją ir pasikalbėti, paprašyti patarimų. Turime ir specialias konsultacijų programas artimiesiems, kur suteikiamos žinios, kaip keisti savo elgesį ir padėti artimam žmogui“, – kalba dr. A. Širvinskienė.