Praėjus metams po Priklausomybės ligų gydymo pertvarkos, Respublikinio priklausomybės ligų centro filialų vadovai rezultatus vertina teigiamai, tačiau pabrėžia, kad dar ne visi tikslai pasiekti, o ypač jautri išlieka specialistų atlyginimų tema. Pernai pradėta įgyvendinti pertvarka buvo siekiama sujungti iki tol atskirai veikusius penkių šalies priklausomybės ligų centrus ir taip standartizuoti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Anot Panevėžio filialo direktoriaus Dariaus Mačiulio, vienas iš svarbiausių pertvarkos laimėjimų – skiriamas didesnis dėmesys priklausomybės ligų sričiai.

Vienas iš pertvarkos tikslų buvo suvienodinti teikiamas gydymo paslaugas ir plėsti jų prieinamumą regionuose. Kaip pasikeitė jūsų filialo teikiamų paslaugų spektras ir jo turinys po reorganizacijos?

Justina Šimanauskaitė, Šiaulių filialo direktorė: Nuo 2018 m. sausio 23 d. pradėjome teikti naują paslaugą – psichosocialinės reabilitacijos arba kitaip – motyvacinės terapijos paslaugą. Tai nauja stacionarinio gydymo paslauga, trunkanti 14 dienų. Pradėjus teikti šią paslaugą, greta jau anksčiau centre buvusių išblaivinimo ir abstinencijos gydymo paslaugų, pacientams galime pasiūlyti ir tęstinį gydymą. Mano manymu, būtent jis yra vienas veiksmingiausių būdų, gydant priklausomybės ligas, nes priklausomam žmogui išblaivėti neužtenka, reikia mokytis keisti gyvenimo būdą. Taip pat skatiname atkryčių prevenciją ­­– baigus stacionarinį gydymą, lankytis ambulatoriškai. Bet to, ką jau padarėme, ateityje norėtume įsteigti ir „Minesotos“ programą.

Vaida Karulaitienė, Klaipėdos filialo direktorė: Ambulatorinė pagalba kaip tik yra viena iš kol kas dar neįgyvendintų, bet planuojamų veiklų Klaipėdoje, galėsime pasimokyti iš Šiaulių! Vienas svarbiausių susijungimo pliusų ­– dirbame kaip didelė komanda, Klaipėdos ir visų kitų filialų darbuotojai kelia kvalifikaciją ir įgauna naujų žinių centro organizuojamuose mokymuose, seminaruose, todėl nuosekliai gerėja bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė. Per vienerius reorganizacijos metus jau unifikuotos pagrindinės paslaugų teikimo procedūros, Klaipėdoje atnaujinta ir sustiprinta „Minesotos“ programa, kaip ir kituose filialuose, įsteigta motyvacinės terapijos paslauga ir ji šiuo metu pritraukia daug pacientų – taigi, paslaugų spektras stipriai plečiasi. Tačiau ne viskas iki galo sklandu – paslaugų plėtrai ir kokybei užtikrinti reikia tinkamo pastato, į kurį būtų galima perkelti Klaipėdos priklausomybės ligų filialą. Tokio pastato kol kas rasti nepavyksta. Sveikatos apsaugos ministerijoje yra sukurta darbo grupė stacionarinių psichiatrinių  lovų optimizavimui Klaipėdos krašte, todėl tikimės kad ledai bus greitai pralaužti.

Darius Mačiulis, Panevėžio filialo direktorius: Panevėžyje labai panašiai – nuo 2018 m. vasario mėnesio mūsų filialas pacientams gali pasiūlyti stacionarinės motyvacinės terapijos paslaugas. Prasidėjo konkretūs veiksmai dėl filialo pastato infrastruktūros gerinimo. Labai gerai ir tai, kad visuose filialuose paslaugos jau suvienodintos – kadangi kalbame apie gydymą, skirtingų paslaugų interpretacijų neturėtų būti. Standartizuotos paslaugos tampa aiškesnės ir labiau suprantamos tiek pacientams ir jų artimiesiems, tiek visuomenei.

Kaip pasikeitė pacientų skaičius jūsų filiale? Ar pritraukiate daugiau norinčiųjų gydytis?

Vaida Karulaitienė, Klaipėdos filialo direktorė: Klaipėdos stacionariniuose skyriuose pacientų skaičius, kaip ir kitur, augo dėl atnaujintų ir naujų teikiamų paslaugų. Neblogi rezultatai pasiekti ir ambulatoriniame skyriuje – skiriami ir išduodami mirčių nuo perdozavimo prevencijos (naloksono) paketai, o anksčiau silpnai veikusi priklausomybės nuo opioidų  farmakoterapijos metadonu paslauga išaugo penkis kartus, iki 55 pacientų. Turint galvoje, kad pagal skaičiavimus Klaipėdos mieste gyvena arti 1000 žmonių, vartojančių opioidus, žmonių skaičius gydyme, tenka pripažinti, išlieka žemas. Taigi, pradžia yra, dirbame toliau.

Loreta Stonienė, Kauno filialas: Kaune mūsų stacionaro pajėgumą riboja lovų skaičius, taigi daugiau dėmesio kreipėme į kokybės gerinimą – gydytojų, socialinių darbuotojų, medicinos psichologų vedamus psichokorekcinius užsiėmimus, konsultacijas, savigalbos grupes. Skyriuose darbas vyksta pagal intensyvią dienotvarkę. Matyti, kad po truputį daugėja pirmą kartą per gyvenimą besikreipiančių pacientų. Labai pasijautė socialinių tarnybų darbas, nukreipiant į gydymą priklausomybėmis sergančius asmenis.

Pacientų skaičių stipriai lemia informuotumas. Pastaraisiais metais apie priklausomybės ligas ir mokslu grįstą jų gydymą kalbama šiek tiek daugiau. Ar sulaukiate labiau informuotų pacientų? Kas daroma, kad visuomenės žinios šia tema augtų? 

Justina Šimanauskaitė, Šiaulių filialo direktorė: Visi turėjome komunikacijos su išoriniais partneriais planą, pagal kurį vykome į rajonų savivaldybes, kuriose socialiniams darbuotojams ir visiems, dirbantiems su mūsų tiksline grupe, pristatėme centro veiklą, kalbėjome apie mūsų filiale teikiamas paslaugas, apie bendradarbiavimo galimybes ir kaip visi kartu galime padėti nuo priklausomybės kenčiantiems žmonėms. Iš pokalbių su specialistais, matome, kad informacijos tikrai trūko.

Darius Mačiulis: Visi pamatėme, kad regionuose – „informacijos badas“. Vien Panevėžio filialo rengtuose susitikimuose išdalinome gal 3000 informacinių lankstinukų, dar tiek pat planuojame ateinančiais metais. Informacinė spauda parengta visiems filialams, o jos tiražai, kaip ir susitikimų skaičius, šiemet buvo įspūdingi. Tikimės, kad spragos pamažu užsipildys.

Loreta Stonienė, Kauno filialo direktorė: Kaune, kaip ir Vilniuje, informacijos pakanka, tačiau, kaip minėjau, vis labiau plečiamas bendradarbiavimas – vyksta sutarčių pasirašymas su aplinkinių miestų ir rajonų savivaldybių socialinių paslaugų centrais dėl paslaugų teikimo asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, kurie pateko į vaiko teisių apsaugos ar socialinių tarnybų akiratį dėl žalingo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Kauno filiale organizavome ir atvirų durų dieną aplinkinių rajonų specialistams, tarnyboms.

Pernai daug nerimo kėlė specialistų trūkumas, ar pavyko jų prisitraukti? Kokia situacija dėl gydytojų, slaugos specialistų praėjus metams po reorganizacijos?

Darius Mačiulis, Panevėžio filialo direktorius: Taip, pavyko suburti kvalifikuotą, motyvuotą ir stiprią komandą, kurios didžiąją dalį sudaro medicinos personalas. Šiuo metu RPLC Panevėžio filiale dirba 34 darbuotojai iš kurių 6 gydytojai, 3 medicinos psichologai, 4 socialiniai darbuotojai, 10 psichikos sveikatos slaugytojų, 5 slaugytojų padėjėjai. Kita vertus, vertinant darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų srityje atlyginimus, būtų galima drąsiai teigti, kad jie yra per maži. RPLC Panevėžio filialui yra labai sudėtinga konkuruoti su stambiomis viešosiomis įstaigomis, kurios medicinos personalui gali pasiūlyti kone dvigubai didesnius atlyginimus. Situacijai nesikeičiant iš esmės, rasti jaunų, kvalifikuotų gydytojų psichiatrų taps neįmanoma.

Vaida Karulaitienė, Klaipėdos filialo direktorė: Pas mus taip pat priimta naujų gydytojų, socialinių darbuotojų. Tai turėjo įtakos Klaipėdos filialo patrauklumui. Vis dar lieka problema su psichologais, niekaip nepavyksta pritraukti tinkamų specialistų. Kalbant apie atlyginimus, pritariu Dariui, jie vis dar išlieka labai maži ir nekonkurencingi nei su viešosiomis įstaigomis, nei su privačiomis, todėl visada kyla pavojus netekti aukšto lygio, kvalifikuotų, patyrusių specialistų.

Ar vertėjo įgyvendinti šią pertvarką? Kokius pokyčius matote ateityje?

Darius Mačiulis, Panevėžio filialo direktorius: Panevėžio filialui reorganizacija buvo naudinga, nes po reorganizacijos skiriamas didesnis dėmesys šiai sričiai. O visi penki filialai dirbdami kartu, dalindamiesi savo gerąja patirtimi gali pasiekti daugiau ir būti labiau girdimi.

Justina Šimanauskaitė, Šiaulių filialo direktorė: Filialui reikėjo naujovių ir pertvarka suteikė šią galimybę. Po reorganizacijos atėję entuziastingi specialistai „dega“ noru padėti į mus besikreipiantiems pacientams, diegia naujus metodus. Visus pasikeitimus vertinu tikrai teigiamai, o svarbiausia, kad teigiamus atsiliepimus apie pokyčius girdžiu ir iš kitų. Taip pat vis dar norisi dirbti paslaugų kokybės gerinimo link. Mūsų filiale po reorganizacijos įvyko gana didelė specialistų kaita ir praėjo per mažai laiko, kad visiškai „susistyguotų“ darbas. Per šį laikotarpį pastebėjau, kiek ir kokių specialistų dar reikėtų, kad pacientai gautų dar kokybiškesnes paslaugas.

Loreta Stonienė, Kauno filialo direktorė: Ateityje norėčiau didinti visuomenės informuotumą apie galimybę gydytis, neatkleidžiant asmens tapatybės, ir pritraukti tuos, kurie vis dar nesikreipia dėl su priklausomybės ligomis susijusios stigmos. Kaip ir kituose filialuose, norėtume pradėti teikti motyvacinės terapijos paslaugą, tačiau tam mums reikia sulaukti kitų metų renovacijos. Pertvarką vertinu vienareikšmiškai pozityviai. Tikslai, žinoma, ne visi pasiekti, bet tai – procesas, kuris, su gera komanda, siekiančia vienodo tikslo,  ir  remiantis mokslu, yra nepaprastai reikalingas mūsų visuomenės sveikatai stiprinti.

Respublikinis priklausomybės ligų centras primena, kad rinktis ir gauti gydymo paslaugas galima bet kuriame centro filiale, nepriklausomai nuo miesto, kuriame gyvenate.