Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir Vilniaus antruoju policijos komisariatu trečius metus iš eilės įgyvendina romų integracijos į visuomenę programą. „Rezultatus galima skaičiuoti įvairiai – tiek iš juodosios rinkos atimtais šimtais tūkstančių eurų, tiek dešimtimis nuo priklausomybės sveikstančių žmonių gyvenimų. Didelė pridėtinė vertė yra tai, kad skirtingos institucijos – savivaldybė, policijos pareigūnai, sveikatos priežiūros įstaigos visos kartu sėkmingai įgyvendina racionalų ir veiksmingą projektą“, – teigia RPLC ryšių su visuomene specialistė Morgana Danielė. Teisėsaugos ir sveikatos institucijų bendradarbiavimo svarbą pabrėžia ir Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC), kuris šiemet minimos birželio 26 d. Tarptautinės Kovos su narkotikų priklausomybe ir narkotikų kontrabanda dienos tema pasirinko šią: „Sveikata – teisingumui, teisingumas – sveikatai“.

Įgyvendinant Vilniaus m. savivaldybės, Respublikinio priklausomybės centro ir Vilniaus antrojo policijos komisariato projektą, policijos pareigūnai, užuot sulaikę ir uždarę į areštinę priklausomus nuo narkotikų asmenis, reguliariai vykstančius į taborą savo dozės, ir užuot tik skyrę jiems administracines pinigines nuobaudas, pagal susitarimą su Respublikiniu priklausomybės ligų centru, išrašo visiems sutinkantiems gydytis siuntimą pasikonsultuoti ir pradėti gydymą centro papildomose 40 gydymo vietų. Šias papildomas gydymo vietas apmoka Vilniaus savivaldybė, todėl gydymo paslaugas gali gauti ir neturintys sveikatos draudimo, bedarbiai, kokie dažniausiai ir yra narkotikus vartojantys žmonės. Dažniausiai priklausomiems nuo opioidų pacientams skiriamas ambulatorinis gydymas metadonu, kurį pacientui reikia gauti ilgai, mažiausiai vienerius ar dvejus metus. Vilniaus m. savivaldybė, siekdama, kad gydymas taptų prieinamas kuo didesniam Vilniaus m. gyventojų skaičiui, skatina stabilių pacientų priėmimą į pirminę sveikatos priežiūrą, t. y. sau pavaldžių poliklinikų psichikos sveikatos centrus. Šiuo metu poliklinikose gydymo farmakoterapija paslaugas jau gauna 96 pacientai, o Respublikinio priklausomybės ligų centro filiale – 260 asmenų.

RPLC Vilniaus filiale ligų centre visi policijos siųsti pacientai konsultuojami gydytojo, psichologo ir socialinio darbuotojo. Stabilizuotiems pacientams specialistai padeda užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ar kitaip įgyti sveikatos draudimą. Pacientai tiriami dėl ŽIV ir virusinio hepatito C, tuberkuliozės, skiriamas šių infekcijų gydymas, sumažėja rizika šių infekcijų plitimui tarp Vilniaus m. gyventojų. Apie ketvirtadalis 2018 m. gydytų pacientų įsidarbino. „Sveikimas ir socialinė integracija nėra toks jau greitas procesas. Priklausomi nuo narkotikų žmonės yra visapusiškai pažeisti – šalia priklausomybės, jie turi daug sveikatos sutrikimų, komplikacijų, stokoja bendravimo ir socialinių įgūdžių, profesinių žinių, yra slegiami antstolių, o įkalinimo patirtis dar labiau apsunkina grįžimą į visuomenę. Integracija neįvyksta per vieną dieną, bet per porą metų gali įvykti didelis progresas“, – paaiškina Morgana Danielė.

Kaip teigia ryšių su visuomene specialistė, vienkartinė dozė Kirtimų tabore kainuoja 6 EUR. Priklausomi nuo narkotikų asmenys kas dieną švirkščiasi vidutiniškai 3 kartus. Vadinasi, per dieną reikia apie 18 EUR, per metus – apie 6 500 eurų. Galima teigti, kad Vilniaus m. savivaldybė, projekte sukurdama 40 papildomų gydymo vietų, padėjo pacientams praėjusiais metais nevažiuoti į taborą ir nepirkti narkotikų už 260 tūkst. eurų. Tokia dalimi susitraukė nelegalių narkotikų rinka Kirtimų tabore.

„Šis, trečius metus iš eilės vykdomas projektas patenka į JT narkotikų ir nusikaltimų biuro 2019 m. Tarptautinės Kovos su narkotikų priklausomybe ir narkotikų kontrabanda dienos temą: „Teisingumas sveikatai, sveikata teisingumui“, – sako centro laikinasis vadovas Emilis Subata. „Išplėtus kokybiškas ir prieinamas gydymo ir socialinės integracijos paslaugas priklausomiems nuo narkotikų, butų skaudžiai kertama per prekeivių narkotikais pajamas, ir dar labiau mažėtų nusikalstamumas, pavyzdžiui, vagystės ir prekyba narkotikais Vilniaus mieste. Šiuo atveju investuojant į sveikatos priežiūrą laimi teisėsauga. Iš kitos pusės, Vilniaus m. policijos pareigūnų aktyvus įsitraukimas ne tik į baudžiamųjų priemonių taikymą, bet ir į aktyvų tarpininkavimą ir motyvavimą siekti realios pagalbos, padeda anksčiau atsidūrusiems paribyje kreiptis dėl gydymo. Sumažėja ŽIV ir kitų infekcijų plitimo bei mirčių nuo narkotikų perdozavimo rizika, gerėja visuomenės sveikata“.