Kaip sako Eva Baliul, dramos terapeutė, visai šviežiai prisijungusi prie RPLC komandos, „Man dramaterapija – tai vienas iš įrodymų, kad gyvenimas ne vien tik sunkus ar sudėtingas procesas. Taip, tai procesas, kuris turi įvairių išbandymų ir užduočių, bet dramos terapija moko lengvesnio priėjimo prie gyvenimo. Kol mes gyvi, tol galime žaisti. Kol vidinis vaikas gyvas, gali būti įdomu, jautru ir smagu“. Kartu su šiuo lengvumu, žaismingumu, ji atnešė naujus, kūrybinius vėjus ir mūsų Centro pacientai jau gali gauti pagalbą ir kitomis formomis – pasitelkiant dramos terapiją.

O labiausiai naujajai darbuotojai jos darbe patinka žmonės ir tai, kad per netradicinę formą galima aptarti labai jautrius dalykus ir netgi pradėti juos spręsti.

Į tai, ar darbas su priklausomybėmis ir žmonėmis, kurie jas turi, kuo nors skiriasi, ar turi savų niuansų, Eva atsako – iš dalies skiriasi, iš dalies ne: „Jei žiūrime į žmogų, kaip į žmogų, o ne kaip ligą, tai tada visi mes žmonės. Svarbiausia vis tiek žmogiškas ryšys.“

Dramos terapija – apie ką tai?

O kas gi yra ta dramos terapija ir ką veikia dramos terapeutas? Eva pasakoja, kad tai yra viena iš menų terapijos atšakų, kuri naudoja teatrinius metodus: „Jos tikslas nėra užauginti iš mūsų pacientų aktorių, o  per šiuos metodus, per atsipalaidavimą, per rolę, per etiudus, padėti žmogui save pastebėti naujai, pakalbėti apie tam tikras svarbias temas lengvesne forma arba apskritai leisti prabilti pirmą kartą, suteikti žmogui lengvesnes sąlygas, nes žmogui per rolę, personažą yra lengviau kalbėti, negu tiesiogiai per save. Jei kalbu apie save, kaip Evą, vienoks jaukumas, jei kalbu apie save kaip Evą Raudonkepuraitės rolėje, galbūt daugiau galiu pasakyti, nes užsimiršiu.“

Šie metodai atneša tiek ilgalaikę nauda, tiek mažų laimėjimų. Pasak mūsų centro specialistės: „Kalbant apie ilgalaikę naudą dirbant su mūsų pacientais, per tuos žaidybinius procesus galima jiems padėti pakeisti tam tikrus stereotipus, lengviau suformuoti grupę, nes jie dažnai turi grupinius užsiėmimus, repetuoti naujus elgesio įpročius. Net ir trumpalaikiai laimėjimai atneša džiaugsmo ir naudos – vien tai, jog žmogus turėjo papildomą priežastį dėl ko nors nusišypsoti. Mūsų pacientai gydymosi proceso pirmosiomis dienomis dažnai būna sunkiose emocinėse būsenose, tad kai turi papildomą priemonę atsipalaiduoti, nusišypsoti, tai jau mažas laimėjimas, nes pasigamina pozityvūs hormonai ir jiems jau tą dieną bus lengviau nevartoti. Taip pat per žaidybinės formos procesus, lengvesne forma galime pastebėti tam tikrus jų elgesio įpročius, nes koks esi žaidime, toks esi ir gyvenime, nes kai žaidžiame sumažėja kontrolės jausmas, mažiau galvojame, kaip atrodome.“

Kai kuriems žmonėms ilgai reikia priprasti prie to, kad lengvai pradėtų reaguoti į dramaterapiją. „Jie susitinka su stereotipais, ką suaugę turi veikti, ką turėtų kalbėti, kaip jei atrodo grupės narių akyse. Tad čia būna daug lengvos provokacijos tam, kad mes turėtume peno pokalbiams su žmogumi“, – pasakoja terapeutė apie darbo specifiką su skirtingais pacientais.

Kaip vyksta individualios konsultacijos?

Eva du kartus per savaitę veda grupinius užsiėmimus dienos psichiatrijos stacionaro skyriuje bei vieną kartą vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuje ir individualiai konsultuoja tiek Minesotos pacientus, tiek dienos psichiatrijos stacionaro skyriaus pacientus, dalį etato dirba ir su paaugliais.

Nuo įprastos psichologinės konsultacijos dramos terapijoje konsultacijos skiriasi tuo, kad psichologas tik kalba, o čia yra ir veikiama, ir patiriama. Konsultacija vyksta per veiksmą, per kūną per situaciją, nes tai patyriminė praktika. Pasak dramos terapeutės Evos, „čia ne visada vyksta pokalbis, tai gali būti ir tet-a-tet žaidybinis arba etiudinis veiksmas, tam tikri metodai gali būti panašūs ir geštalto terapijos procesuose, nes ji irgi labai kūrybiška. Per patyrimą ateinama į suvokimą.

Vienas iš pavyzdžių, ką aš darau su klientais, tai, pavyzdžiui, duodu užduotį – įsivaizduok, kad tavo priklausomybė yra personažas, papasakok, koks jis. Dažniausiai tokiu atveju iškyla antagonistiniai personažai, pvz. ragana, nemylima žmona, benamis. Tad, jei tai yra personažas, kuris turi savo sąmonę, klausiu, ką jis veikia, koks tavo santykis su juo. Per tą istorijos kūrimą, per alegoriją, kad priklausomybė turi savo sąmonę, prieiname prie tam tikrų idėjų, kodėl žmogų traukia į tą veiksmą, ar jis nori pailsėti, ar jis susikuria ligą, per kurią gali gauti meilės ir rūpesčio.“

Kaip vyksta darbas grupėse?

Specialistė stebi grupę ir žiūri, kokias temas reikėtų paliesti, aptarti. Būna ir taip, kad patys pacientai iš refleksijų atsineša bendrą temą, tada dirbama su ja. Tačiau dažniausiai Eva pati parenką temą, kur nori juos nuvesti, apie ką pasikalbėti.

„Viena tokių temų – emocijų valdymas. Kartais įvedu šiek tiek teorijos,  papasakoju, kaip veikia emocijos, impulsai. Kartais galime vaidinti pasakas, stebime, kaip elgiamės toje pasakoje.  Arba būna simuliacija – kiekvienas susigalvojame personažą. Ir sakau, dabar jūs šeima ir suvaidinkite, kaip vyksta jūsų šventė. Taip jie pamato, kaip įsivaizduoja tą šventę, ar čia vartojamas alkoholis, ar konfliktuojama. Kartais didesnis akcentas būna apšilimo pratimams, kad jie apsiprastų, kad priprastų vienas prie kito, kad susipažintų.

Mes galime išvaidinti savo problemas, mes galime tą perkelti į tam tikras sugalvotas situacijas, mokytis, kaip galime elgtis su kitais – tai ir tam tikra elgesio korekcija žaidybinėje formoje. Ir jei tai daro, koks vilkas ir triušis, tai atsiranda atstumas, nebelieka asmeniškumo, nes tai juk tik žaidimas. Rimti dalykai per neva nerimtą formą, bet terapeutui jie duoda labai daug informacijos.“

Šie metodai padeda pacientui sąmoningai save pastebėti, pamatyti kitaip, šiek tiek iš šono: „Dažnai būna, kad mūsų pacientai nemoka reflektuoti. Negeba atsakyti į klausimą „kaip jauties?“. Tad šio proceso metu jie mokosi reflektuoti. Dramos terapijoje lengviau, nes pacientui atsiranda daugiau erdvės kalbant apie save.

Užsiėmimo sesija pagal savo struktūrą yra sudaryta iš penkių arba trijų dalių. Dienos stacionare, kadangi užsiėmimas trunka 1 valandą, užsiėmimą sudaro trys dalys. Pirma – klausiu su kuo atėjai ar ką prisimeni iš praėjusios savaitės mūsų užsiėmimo, antra – veiksmas, trečia – refleksija su kuo išeini.“, – apie tai, kaip vyksta darbas grupėje pasakoja terapeutė.

Dramos terapeutas nėra atsietas nuo kitų Centro specialistų. Eva dirba grupėje, komandoje su kitais specialistais ir visi, atsinešę savo pastebėjimus, gali pasitarti ir lengviau padėti žmogui.

Nuotrauka: Lukas Balandis / BNS