Šiais laikais jau sunku rasti žmogų, kuris nežinotų, koks svarbus yra sportas, kiek daug naudos duoda fizinė veikla, judėjimas, aktyvi gyvensena. Tačiau, ar kada susimąstėme, kaip sportas veikia žmones, turinčius psichikos sutrikimų? Ar fizinis aktyvumas gali padėti žmonėms, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų?

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) pacientams visuose penkiuose šalies filialuose teikiama kompleksinė pagalba – čia dirba gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas. Gydymo procese į žmogų žvelgiama holistiškai. Dėmesys sutelkiamas tiek į žmogaus psichologinę būseną, tiek į socialinius įgūdžius bei jo kūną ir visi šie dėmenys tarpusavyje glaudžiai susiję. Gydant priklausomybę, be kitų gydymo ar pagalbos metodų, yra įtraukiami ir fizinio aktyvumo užsiėmimai.

Gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė dirba RPLC Klaipėdos filiale. Gydytojos įsitikinimu, priklausomybę turinčiam žmogui fizinis aktyvumas turi didesnę naudą: „Fizinio aktyvumo treniruotės yra be galo svarbios ir sveikam, ir sergančiajam. Įrodyta, kad kognityvinėms funkcijoms (protiniam darbingumui) stiprinti fizinis aktyvumas su kvalifikuoto specialisto pagalba ir priežiūra sergančiam žmogui gali turėti netgi didesnį poveikį nei sveikam. Tyrimais taip pat nustatyta, kad didesnis fizinio aktyvumo poveikis ir nauda būna būtent tiems, kurie patiria psichikos sveikatos sutrikimų, todėl asmenims, besigydantiems priklausomybę, sportas atneša kur kas daugiau naudos.“

Priklausomybių srityje yra naudojamas bio-psicho-socialinis modelis, vadinasi, dėmesys gydymo metu yra skiriamas ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei būsenai bei santykiams. „Pacientai, kurie gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, labai dažnai jaučia depresijai būdingus simptomus. Dėl ilgalaikio psichoaktyvių medžiagų vartojimo jų smegenyse sumažėja dopamino koncentracija, dėl to kyla nerimas, blogėja nuotaika, atsiranda energijos stoka, nuovargis. Sportas tikrai gali pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą, medikamentų poreikį, auginti protinį darbingumą bei padėti atstatyti širdies ir kraujagyslių funkcijas. Tikrai įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali stipriai keisti besigydančiųjų gyvenimo kokybę“, – kasdiene praktika ir žiniomis dalijasi RPLC gydytoja psichiatrė dr. A.Leleikienė.

Nors iš pradžių pacientai ne visai noriai eina į fizinio aktyvumo treniruotes, tačiau, pasak gydytojos dr. A.Leleikienės, jei pavyksta žmogų įkalbėti nueiti į pirmąjį užsiėmimą, vėliau jis paprastai dalyvauja noriai ir motyvuoja kartu sportuoti dar ir kitus.

Rekomendacijos, koks turėtų būti fizinis krūvis, yra labai aiškios. „Norint palaikyti gerą protinį darbingumą labiausiai tinka aerobinio fizinio krūvio treniruotės, per kurias judama iki suprakaitavimo arba iki širdies susitraukimų dažnio tarp 100 iki 120 dažnių per minutę – tai yra vidutinio intensyvumo treniruotės. Šios treniruotės turėtų trukti 45 minutes ir vykti tris kartus per savaitę. Žmogus pats gali jausti labiausiai jam tinkantį aerobinį krūvį. Tai gali būti ir bėgimas, ir važiavimas dviračiu, ir grupinės treniruotės, o jos dar gali būti tiek funkcinės, tiek aerobinio tipo“, – aiškina dr. A.Leleikienė.

RPLC dirba ir specialistė Rūta Malinauskaitė. Ji turi 10 metų patirtį, kaip asmeninė ir grupinių užsiėmimų trenerė, be to, yra baigusi gyvensenos medicinos studijas. RPLC pacientams ji veda fizinio aktyvumo užsiėmimus. „Per užsiėmimus taikau kelis skirtingus treniruočių modelius – treniruotė ratu atliekant kardio ir jėgos ištvermės pratimus skirtingoms raumenų grupėms, naudojant pasipriešinimo gumas, treniruotės porose, funkcinės treniruotės su savo kūno svoriu. Taip pat didelį dėmesį skiriu kūno mobilumui, tempimams ir atsipalaidavimui“, – apie užsiėmimo ypatumus pasakoja R.Malinauskaitė.

Jai svarbus ir kontekstas – Rūta visada atsižvelgia į tai, kad pacientai čia atėjo ne į sporto klubą, o pagrindinis jų tikslas – sveikti nuo priklausomybės: „Vadinasi, būtent tokiam žmogui derinu ir parenku treniruotes, jų trukmę bei intensyvumą. Tai visada ir greitai duoda rezultatų. Pacientai mano užsiėmimuose labai noriai dalyvauja ir iš karto po sporto jaučiasi daug geriau – daugiau jėgų, daugiau malonių emocijų, daugiau geros nuotaikos ir daugiau šypsenų.“

Taigi taikant sportą su kitais gydymo ar pagalbos sveikstant metodais, galime tikrai teigti, kad sveikimas stiprėja. Tiesiog aktyviai judant, nuosekliai apšylant, kasdien darant pratimus nauja veikla taps įpročiu, pagerės ne tik kūno tonusas, bet kis ir endorfinų, vadinamųjų laimės hormonų, kiekis organizme, o todėl keisis nuotaika, augs energija, formuosis teigiami socialiniai ir elgsenos pokyčiai (stipriau besijaučiantis žmogus galės sėkmingiau stiprinti savo motyvaciją ir priimti svarbius sprendimus, siekti pokyčių ir juos išlaikyti).

Aistės Leleikienės nuotrauka Martyno Ambrazo.