Kaskart prabilus apie žemo slenksčio kabinetus, kuriuose įprastai lankosi ŽIV infekuoti, nuo narkotikų priklausomi asmenys, pasigirsta skeptiškų vertinimų. Esą padėdami šiems žmonėms, nemokamai dalindami švirkštus ir sterilias medicinos priemones, tik skatiname priklausomybių plitimą. Kaip yra iš tiesų?

Nuo tada, kai Lietuvoje Klaipėdoje buvo atidarytas pirmasis žalos mažinimo arba žemo slenksčio kabinetas (ŽSK), praėjo 26 metai, bet ši veikla vis dar sulaukia nemažo visuomenės susipriešinimo ir įvairių spekuliacijų. Pakomentuoti 5 populiariausius mitus apie ŽSK sutiko koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė, Alytuje veikiančio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ŽSK vadovė Aldona Turauskytė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Gražina Belian ir Respublikinio priklausomybių centro gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.

Mitas 1. Ši problema aktuali tik mažai visuomenės daliai

„Tai ne man ir ne apie mane,“ – tokio neutralaus požiūrio laikosi didžioji visuomenės dalis. Koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė Jurgita Poškevičiūtė pateikia nemažai argumentų, kaip žemo slenksčio kabinetai gerina bendrą visuomenės sveikatą: „Testavimas, švarūs švirkštai, informacijos teikimas sumažina kiekvieno iš mūsų galimybę užsikrėsti tokiomis infekcinėmis ligomis, kaip ŽIV, virusiniai hepatitai B ir C, tuberkuliozė, sifilis, nes užkerta kelią jų perdavimui. Epidemiologinės priežiūros duomenimis, per 10 metų naujų ŽIV atvejų dėl švirkščiamųjų narkotikų (ŠN) vartojimo sumažėjo daugiau nei du kartus (nuo 68 atvejų 2012 m. iki 32 – 2022 m).

Praplėtus šių kabinetų paslaugų spektrą, įtraukta ir socialinė pagalba, integracija į sveikatos priežiūros sistemą su galimybe gydytis priklausomybes, infekcines ligas, dalyvauti pakaitinės terapijos, reabilitacinėse programose. Tai padeda žmonėms vėl atsistoti ant kojų ir tapti visaverčiais visuomenės nariais: dirbti, mokėti skolas, rūpintis vaikais. Kartu sprendžiamos ir skurdo, nusikalstamumo, benamystės problemos. Surinkdami naudotus švirkštus ir adatas, prisidedame prie švaresnės ir mažiau pavojingos aplinkos kūrimo.

Puikus pavyzdys, kokia naudinga visuomenei gali būti ši veikla, yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Alytaus skyriuje įkurtas ŽSK. „Mūsų kabinetas duris atvėrė prieš 10 metų ir per tą laiką labai keitėsi visuomenės požiūris, – sako jo vadovė Aldona Turauskytė. – Anksčiau žmonės ratu aplenkdavo ne tik tuos, kurie pas mus lankėsi, bet ir pačius darbuotojus. Dabar, kai narkotikai pasiekė mokyklas, nebeliko to principo „ne mano daržas, ne mano pupos“. Žmonės suprato, kaip arti kiekvieno mūsų tai yra. Nesi apsaugotas nuo to, kad ir tavo vaikui neprireiks pagalbos.“

Aldona Turauskytė džiaugiasi ir gerais santykiais su kaimynais. „Kitur žmonės protestuoja, o mes sulaukiame daug palaikymo, – teigia ji. – Nors esame įsikūrę daugiabučiame name, nesame turėję jokių konfliktų. Sutvarkome aplinką, aplink žydi gėlės, visur švaru, nėra jokių besimėtančių švirkštų, auklėjame savo lankytojus, kad aplink nesibūriuotų, nerūkytų. Pas mus dažnai užsuka pasikonsultuoti dėl vaikų nerimaujantys tėvai, ateina prasitestuoti grįžusieji iš emigracijos, žmonės, turėję nesaugius lytinius santykius ir kt.“

Mitas 2. Dalindami švirkštus ir prezervatyvus skatiname narkotikų vartojimą ir palaidą gyvenimo būdą

Naivu tikėtis, kad negaudami švaraus švirkšto, žmonės nustos vartoti švirkščiamuosius narkotikus. Jie tai darys kaip darę, tik dalinsis tuo pačiu švirkštu, tokiu būdu platinami ligas. Tokia pat situacija ir su prezervatyvais. Jų trūkumas lytinio gyvenimo aktyvumo nemažina, tik padaro jį mažiau saugų. „Jei mes saugiai utilizuojame panaudotą švirkštą, tai nereiškia, kad skatiname vartoti. Mes narkotikų nedaliname, – teigia Aldona Turauskytė. – Priešingai, palaikydami nuolatinį kontaktą su priklausomais asmenimis, atliekame prevencinį darbą, mažiname mirčių nuo perdozavimo skaičių, skatiname gydytis, pasiūlome reabilitacinių įstaigų sąrašą“.

„Žalos mažinimo paslaugos yra skirtos mažinti neigiamas narkotikų vartojimo pasekmes, o ne skatinti ar palaikyti narkotikų vartojimą, – pabrėžia NTAKD laikinoji direktorė Gražina Belian. – Ši koncepcija paremta pripažinimu, kad kai kurie asmenys ir toliau vartos narkotikus, nepaisydami nei teisinės atsakomybės, nei pavojaus sveikatai. Žalos mažinimas, kuris teikiamas per žemo slenksčio kabinetų veiklą, yra patvirtintas ir pripažįstamas įvairių sveikatos organizacijų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją. Stigmatizuojantys ir baudimu paremti metodai niekada nebuvo veiksmingi mažinant narkotikų vartojimą ar sprendžiant su tuo susijusią žalą.“

Mitas 3. Švirkščiamieji narkotikai paplitę tik tarp senosios kartos vartotojų

Plintant uostomoms, rūkomoms ar tablečių pavidalu vartojamoms narkotinėms medžiagoms, atrodytų, kad ŠN turėtų natūraliai pasitraukti iš rinkos kartu su senąja vartotojų karta. O kartu su jais – ir užsikrėtimo tikimybė. Deja. „Nors per pastarąjį dešimtmetį Europoje ŠN vartojimas nuolat mažėjo, nepaisant to, šis elgesys vis dar lemia neproporcingai didelę žalą sveikatai, – teigia Gražina Belian. – Apskaičiuota, kad pernai juos vartojo pusė milijono europiečių. Lietuvoje 2022 metais užfiksuoti 87 atvejai, kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Per metus šis skaičius padidėjo net 40,3 proc. Vidutinis mirusiųjų amžius – 39,9 metai.“

Gydytojas toksikologas Haris Jakavičius nepastebi, kad Lietuvoje ŠN vartotojų būtų labai sumažėję. „Nėra taip, kad žmogus nuo opioidų pradėtų, tai yra kaip ir paskutinė vartojimo stotelė, bet ją pasiekti neprireikia daug laiko, – teigia jis. – Tarp mūsų pacientų yra ir 23-24 metų jaunuolių.“ Tiesa, heroinas jau senokai praradęs populiarumą. Jį pakeitė fentanilis, o šį – karfentanilis ir kiti naujesni, stipresni sintetiniai narkotikai. „Opioidų rinka, lygiai taip pat kaip ir stimuliatorių ar haliucinogenų, tobulėja, atsiranda naujų, vis stipriau veikiančių priemonių, – pasakoja H. Jakavičius. – Kuo narkotinė medžiaga stipriau ir trumpiau veikia, tuo didesnė abstinencija ir greičiau prireikia naujos dozės.“

„Vertinant cheminių medžiagų likučių švirkštuose, kuriuos po panaudojimo atneša į ŽSK, tyrimo duomenis, pagrindinė juose rasta medžiaga yra karfentanilis, Jo rasta net 93 proc. ištirtų panaudotų švirkštų  – atkreipia dėmesį G. Belian. – Jis lėmė ir daugumą narkotikų vartojimo sukeltų mirčių – net 31 atvejį. Iš viso švirkštuose rastos 8 skirtingos medžiagos.“

Pasak gydytojo toksikologo, nerimą kelia tai, kad dabar populiaru švirkštis ne tik opioidus, bet ir stimuliatorius – kristalus, amfetaminus, katenonus. Mat patekdamos tiesiai į kraują narkotinės medžiagos suveikia greičiau ir stipriau.

Mitas 4. Į žemo slenksčio kabinetus ateina tik dugną pasiekusieji, kuriems padėti jau neįmanoma

Žemo slenksčio kabinetai teikia apčiuopiamą naudą tiek kalbant apie gyvybės išgelbėjimą čia ir dabar, tiek apie ilgalaikę pagalbą. „Opioidams turime stiprų priešnuodį – naloksoną, – teigia toksikologas H. Jakavičius. – Tačiau jo prireikia vis daugiau. Jei heroino perdozavusiam žmogui atgaivinti užtekdavo 1-2 ampulių, fentanilio – 3-4 ampulių, tai dabar kartais tenka suleisti ir 6-8 ampules, bet žmogus vis tiek sunkiai atsigauna. Šis vaistas yra receptinis, vaistinėje jo taip lengvai neįsigysi, tad ŽSK yra viena iš nedaugelio vietų, kur jo gali gauti ir taip išgelbėti žmogaus gyvybę.“

Pasak toksikologo, teigti, kad švirkščiamuosius opioidus vartojantiems žmonėms padėti jau neįmanoma, būtų neteisinga. „Fizinė priklausomybė nuo sintetinių opioidų išsivysto išties greitai, – teigia H. Jakavičius. – Vos po kelių įsišvirkštimų žmogus gali pradėti jausti abstinencijos simptomus – karščio ir šalčio bangas, drebulį, nerimą. Vis dėlto šiai priklausomybei gydyti yra labai geros programos. Sėkmingai taikoma pakaitinė terapija, o gydymo metodikos toli pažengusios ir efektyvios. Tuo tarpu priklausomybei nuo stimuliatorių medikamentinio gydymo šiuo metu nėra.“

Ypač gerų rezultatų pasiekiama, jei ŽSK gali teikti didesnį paslaugų spektrą. „Jei norime, kad žmogus išeitų iš savo problemų rato ir įsitvirtintų gyvenime, neužtenka vien dalinti švirkštus ar atlikti ŽIV testus, – teigia ŽSK vadovė Alytuje Aldona Turauskytė. – Dauguma rizikos grupėms priklausančių žmonių stokoja socialinių įgūdžių, pinigų, motyvacijos, kai kurie neturi asmens dokumentų, draudimo. Atsiranda smulkių trikdžių, dėl kurių jie nenuleidžia rankas. Palaikydami pastovų ryšį, lydėdami žmogų jo kelyje nuo atėjimo į kabinetą iki pasveikimo, mes pamatėme, kad tai duoda labai gerus rezultatus. Ilgainiui mūsų paslaugų spektras išsiplėtė, pradėjom teikti humanitarinę pagalbą, konsultuoti šeimos narius, esame surengę kelias stovyklas vaikams iš tų šeimų, kur tėvai vartoja. Džiaugiamės, kad ateina žmonių, kurie pakeitė savo gyvenimą. Turim nedidelę savipagalbos grupelę. Tie, kurie nevartoja, gydosi, neretai užsuka tiesiog pasidžiaugti. Jie ateina pas mus, nes mes matėme, kokioje gilioje duobėje jie buvo, ir galim įvertinti, kaip sėkmingai yra iš jos išlipę.

Labai daug žmonių iš mūsų miesto išvažiuoja gydytis. Esame sutarę su Vilniaus Santarų klinikomis, kur per vieną dieną atliekami vis reikalingi tyrimai. Tai ypač efektyvu kalbat apie sergančiuosius hepatitu C, nes dabar jis išgydomas, žmonės per 2-3 mėnesius pastebi rezultatą. Mes pasirūpiname transportu nuo durų iki durų. Per metus pas gydytojus pristatome virš 50 hepatitu C sergančių ir apie 30 ŽIV infekuotų žmonių. Vėliau jie išmoksta savimi pasirūpinti patys.“

Mitas 5. Geriau tuos pinigus skirti kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms

Pasiekti ilgalaikių rezultatų įmanoma tik turint stabilų finansavimą. „Pirmuosius 20 metų ŽSK nuolat buvo ant užsidarymo ribos, vos išgyvendavo, – pasakoja Jurgita Poškevičiūtė. – Per pastaruosius trejus metus, kai finansavimas tapo stabilesnis, pavyko pasiekti neblogų rezultatų – auga apsilankymų skaičius, daugėja gydymą gaunančių žmonių. Sumažėjo hepatito C ir naujų ŽIV atvejų tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Keičiasi jų elgesys – panaudoti švirkštai pristatomi utilizuoti. Tiesa, kad efektas būtų akivaizdesnis, reikėtų pasiekti apie 60 proc. vartotojų, o kol kas pasiekiame tik apie 20 proc. Gaudami stabilų finansavimą galėtume plėsti paslaugų spektrą ir geografiją, pasiekti daugiau regioninių miestų“

„Visuomenė sveika yra tuomet, kai sveiki visi jos nariai, – sako Aldona Turauskytė. – Turėtume suprasti, kad priklausomybė yra liga, ne smerkti ja sergančius žmones, bet pabandyti juos suprasti, atjausti ir ieškoti būdų, kaip padėti. Yra sukurtos metodikos, padedančios maždaug per dvejus metus išvesti žmogų iš priklausomybės. Bet norint ilgalaikių rezultatų, būtinos tęstinės, kompleksinės paslaugos, ypač regionuose. Čia sunkiau suteikti operatyvią pagalbą, nes esame nutolę nuo didžiųjų gydymo įstaigų, priklausomybių gydymo centrų. Bet jei galėtumėte turėti dienos centrą, psichologą, infektologą, daugiau socialinių darbuotojų, galimybę taikyti pakaitinę terapiją, galėtume nuveikti kur kas daugiau.“

Ką Lietuvoje nuveikė ŽSK per 2022 metus?

* Šiuo metu šalyje veikia 8 stacionarūs ir 2 mobilūs ŽSK

* Užregistruotas 63 554 apsilankymas (lyginant su 2021 m. šis skaičius padidėjo 16,4 proc.)

* Bent kartą per metus iš viso apsilankė 5 777 paslaugų gavėjai, o tai 13,5 proc. daugiau nei 2021 m

* Pradėjo lankytis 865 nauji paslaugų gavėjai (lyginant su 2021 m., jų skaičius padidėjo 57,8 proc.)

* Lyginant su 2021 m., pernai išdalinta 43,7 proc. daugiau švirkštų ir adatų ir beveik 80 proc. daugiau prezervatyvų.

* Suteiktos 37 527 konsultavimo ir informavimo paslaugos

* Atliktų atrankinių greitųjų ŽIV testų skaičius, lyginant su 2021 m., išaugo 32,3 proc.

* Atliktų kitų užkrečiamųjų ligų atrankinių greitųjų testų skaičius padidėjo 3 kartus.