Žemo slenksčio kabinetai, kurių tikslas yra mažinti narkotikų vartojimo sukeliamą žalą ir stabdyti ŽIV bei kitų infekcinių ligų plitimą, sulaukia vis daugiau dėmesio. 2024 m. juose apsilankė trečdaliu daugiau žmonių nei užpernai, išdalinta 40 proc. daugiau švirkštų, atlikta 53 proc. daugiau greitųjų ŽIV testų. Pasak ekspertų, tai rodo su priklausomybe susiduriančių žmonių bei jų artimųjų tikėjimą tokių paslaugų reikalingumu ir nauda. 

„Žemo slenksčio kabinetų veikla grįsta pagalbos teikimu nebaudžiant, anonimiškai ir nemokamai, be to, žmonės vis geriau suvokia priklausomybių keliamas rizikas perdozuoti ar užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, todėl vis daugiau asmenų kreipiasi. Tai ne tik narkotikų vartotojai, ateinantys pasikeisti švirkštų, bet ir su kitomis priklausomybėmis susiduriantys asmenys ar jų artimieji, norintys pasikonsultuoti dėl pagalbos galimybių“, – komentuoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC), koordinuojančio žemo slenksčio kabinetų veiklą, atstovas Kęstutis Rudaitis.

Iš viso 2024 m. žemo slenksčio kabinetuose užregistruota beveik 80 tūkst. apsilankymų ir tai yra kone 31 proc. daugiau nei 2023 m. Pernai žemo slenksčio kabinetuose išdalinta daugiau kaip 669 tūkst. švirkštų su adatomis (40 proc. daugiau nei 2023 m.), beveik 62 tūkst. prezervatyvų (10 proc. daugiau nei 2023 m.).

Žemo slenksčio kabinetai veikia 11-oje šalies savivaldybių. Juose teikiamos tokios paslaugos kaip adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių, prezervatyvų, tvarsliavos dalijimas, asmens higienos paslaugos, žaizdų perrišimas, atrankinių greitųjų ŽIV, hepatito B ir C, sifilio tyrimų atlikimas, konsultavimas, informavimas bei kita.

Pirmas žingsnis sveikimo link

Anot RPLC Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Evelinos Pridotkienės, terminas „žemas slenkstis“ reiškia, kad su priklausomybe susiduriantiems žmonėms stengiamasi sudaryti kuo mažiau kliūčių gauti reikalingas socialines ar sveikatos paslaugas.

„Priklausomybės ligomis sergantys asmenys dažnai nežino, kokios yra galimybės sveikti ir gauti pagalbą, o žemo slenksčio kabinetuose dirbantys specialistai padeda žengti šiuos žingsnius, įveikti sveikatos, socialines, psichologines kliūtis. Tai tarsi tarpinės stotelės, arba „pirmo žingsnio“ sveikimo link stotelės, kurias atranda vis daugiau žmonių. Pernai bent vieną kartą per metus iš viso apsilankė 13,5 tūkst. asmenų ir tai yra 56 proc. daugiau nei 2023 m.“, – komentuoja  ji.

Žemo slenksčio kabinetuose stengiamasi mažinti narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamą žalą bei neigiamas pasekmes tiek asmeniui, tiek visuomenei. Sterilių švirkštimosi priemonių dalijimas narkotikus vartojantiems asmenims, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis, yra viena iš tokių priemonių. Tuo pačiu infekcijos neplinta ir visuomenėje.

E. Pridotkienė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį, keičiantis narkotikų vartojimo ypatumams ir vartojančių asmenų charakteristikoms, žalos mažinimo priemones taip pat reikėjo adaptuoti. Į žemo slenksčio kabinetus vis daugiau atvyksta ne švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų, kuriems aktualios saugesnės lytinės elgsenos konsultacijos, išsityrimas anonimiškai ir nemokamai dėl lytinių santykiu metu plintančių infekcijų ir pan.

„Europos Sąjungos narkotikų agentūros duomenimis, žalos mažinimo metodai kai kuriose šalyse buvo išplėsti, įskaitant saugius narkotikų vartojimo kambarius ir naloksono išdavimo į namus programas, skirtas mirtino perdozavimo atvejams mažinti. Lietuvoje žemo slenksčio kabinetuose, bendradarbiaujant su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, taip pat yra išduodamos naloksono, skirto opioidų perdozavimo sukeltam poveikiui panaikinti, ampulės – 2024 m. jų išdalinta 1,8 tūkst.“, – kalba RPLC atstovė.

Ateina išsitirti dėl ŽIV

K. Rudaičio teigimu, žemo slenksčio kabinetų paslaugų prieinamumą padidino ir tai, kad pastaraisiais metais pradėtos teikti mobilios paslaugos, kuomet darbuotojai vyksta į aplinkines savivaldybes, kuriose stacionarių tokių kabinetų nėra. Paslaugų spektras prasiplėtė ir dėl to, kad keičiasi vartojamos medžiagos, klientų statusas, amžius, supratimas. Daugėja ir tų asmenų, kurie psichoaktyvių medžiagų nesišvirkščia, bet jas vartoja kitais būdais. Jie taip pat atvyksta į žemo slenksčio kabinetus, kur jiems suteikiama įvairi informacija ar konsultacijos, susijusios su perdozavimo klausimais, galimais pagalbos šaltiniais ir kt.

Pastaraisiais metais ateina ir priklausomybės ligomis nesergantys žmonės, pavyzdžiui, išsitirti greitaisiais testais dėl ŽIV, hepatito B, C ir kitų infekcijų, tuo pačiu gauna atsakymus į rūpimus klausimus apie šias infekcijas.

Pernai atlikta 5,8 tūkst. atrankinių greitųjų ŽIV testų skaičius – 53 proc. daugiau nei 2023 m. Kitų atrankinių greitųjų testų (HBsAg, anti-HCV, sifilio, tuberkuliozės) 2024 m. žemo slenksčio kabinetuose atlikta beveik dvigubai daugiau nei 2023 m. (atitinkamai 12,9 tūkst. ir 6,9 tūkst. testų).

„Pasitikrinti atrankiniais testais gali visi norintys – nebūtinai sergantys priklausomybės ligomis. Šios paslaugos anonimiškos ir nemokamos. Gavus teigiamą rezultatą, kabinetų darbuotojai nukreipia tolesnėms sveikatos priežiūros paslaugoms. Ilgametis kabinetų darbas ir bendradarbiavimas su infekcinių ligų specialistais lemia greitesnę gydymo pradžią, o gydymas tuo pačiu yra ir prevencija“, – komentuoja K. Rudaitis.

Jis vardija, kad iš viso 2024 m. žemo slenksčio kabinetuose suteikta daugiau kaip 19 tūkst. konsultavimo ir 22 tūkst.  informavimo paslaugų atvejų, susijusių su infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalos ir susijusių neigiamų pasekmių mažinimo, rizikingos elgsenos mažinimo, užkrečiamų ligų prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais.

Daugiau nei 6 tūkst. kartų buvo tarpininkauta ir teikta pagalba asmenims gaunant sveikatos priežiūros paslaugas dėl infekcinių ar priklausomybės ligų, beveik 5 tūkst. konsultacijų sveikatos mokymo ir ugdymo, beveik 1 tūkst. kartų – pagalbos šeimoms, virš 10 tūkst. paramos maistu paslaugų.

Asmeninio archyvo, RPLC ir M. Ambrazo nuotr.