Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichikos ligomis, prie kurių priskiriamos ir priklausomybės ligos, tam tikru gyvenimo laikotarpiu suserga vienas iš keturių planetos gyventojų, todėl būtina domėtis šių ligų eiga ir naudotis pacientams ir jų artimiesiems teikiama pagalba. Žemiau rasite 10 svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų žinoti asmens, kenčiančio nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybės, artimieji.

1. Priklausomybė yra liga.

Neurologijos mokslas, tyrinėjantis žmogaus smegenis, teigia, kad dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių (sukeltų reguliaraus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo), asmuo, sergantis priklausomybės liga, jaučia itin sunkiai valdomą potraukį vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas, o asmens galimybės valdyti impulsus ir patį vartojimą yra ribotos.

2. Priklausomybės liga yra lėtinė.

Sveikimas nuo priklausomybės ligos – tai „du žingsniai pirmyn ir vienas atgal“ procesas. Svarbu, kad tą suprastų tiek sergantysis, tiek jo artimi žmonės, neskubintų įvykių ir nesitikėtų norų išsipildymo akimirksniu. Priklausomybės vystymosi ir kovos su priklausomybe eigoje galima išskirti keletą etapų:

• Sumanymo etapas. Jos metu žmogus dar nemąsto apie sveikimo naudą.
• Ketinimo etapas. Žmogus dvejoja dėl sveikimo. Jis svyruoja, neplanuoja jokių veiksmų artimiausią mėnesį.
• Sprendimo priėmimo ir pasiruošimo veikti etapas. Žmogus apsisprendžia imtis veiksmų ir bando. Planuoja pradėti veiksmus jau artimiausią mėnesį.
• Aktyvių veiksmų etapas. Žmogus bando gyventi kitaip 3-6 mėnesius. Kreipiasi pagalbos.
• Pokyčių palaikymo etapas. Žmogus ilgą laiką (nuo 6 mėnesių iki 5 metų ir ilgiau) gydosi ir laikosi rekomendacijų.
• Atkryčio etapas (nebūtinai nutinka). Žmogui nebepavyksta laikytis gydymo ir rekomendacijų.

Nesitikėkite šimtaprocentinio pagerėjimo. Sergant bet kokia liga, pagerėjimui reikia laiko. Galimi atkryčiai, įtampos ir apmaudo laikotarpiai. Grįžimas į ankstesnį etapą yra dažnai nutinkantis dalykas.

Nutikus atkryčiui, svarbu priimti nesėkmę kaip natūralų etapą, o ne kaip pastangų žlugimą. Priklausomas asmuo atkryčio etape dažnai jaučia gėdą, kaltę, nusivylimą. Artimųjų kaltinimai ir negatyvi reakcija šias būsenas tik dar labiau sustiprina. Priklausomam asmeniui atrodo, kad nuslopinti negatyvius jausmus gali tik tolimesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

3. Priklausomybės liga nėra gėda.

Priklausomybės ligos yra plačiai paplitusios, su vienokia ar kitokia priklausomybe susidūrusių asmenų galima rasti kone kiekvienoje šeimoje. Stigmos įsigalėjimą lėmė ilgas istorinis laikotarpis, kuomet, neegzistuojant jokiam mokslu grįstam gydymui, psichikos ligomis sergantys asmenys buvo pašalinami iš visuomenės ir izoliuojami. Mūsų amžiuje labai svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Priklausomybės ligos, kaip ir dauguma kitų ligų, yra įveikiamos.

4. Artimųjų priekaištavimas nėra veiksmingas.

Nepriekaištaukite, nepamokslaukite, nemoralizuokite apie žalingus įpročius. Jei asmuo jau serga priklausomybės liga, greičiausiai jis turėjo progų visa tai išgirsti ir žino, ką ketinate pasakyti. Negraudenkite jo žodžiais „jei mylėtum mane…“, nes tai tolygu pasakymui „jei mane mylėtum, nesirgtum džiova“. Šitaip tik paskatinsite jį griebtis melo arba žadėti tai, ko neištesės. Pasistenkite ieškoti problemos sprendimo būdų kartu su nuo priklausomybės kenčiančiu asmeniu, kreipkitės į specialistus. Venkite grasinimų, nebent jie yra gerai apgalvoti ir ketinate juos ištesėti. Beprasmiškais grasinimais tik įtikinate sergantį asmenį, kad patys netikite tuo, ką sakote.

5. Palaikykite, jei asmuo ieško gydymo.

Nepeikite metodų, kuriuos pasirenka pasirengęs gydytis asmuo. Skatinkite ir palaikykite bandymus gydytis, kartu ieškokite geriausių sprendimo būdų. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl egzistuoja daug gydymo metodų, nuo reabilitacijos iki pakaitinės terapijos medikamentais. Ištikus nesėkmei, skatinkite bandyti vėl, rinktis iš egzistuojančių gydymo alternatyvų.

6. Neskatinkite vartoti pasislėpus.

Neslėpkite, neatiminėkite alkoholio ar narkotinių medžiagų ir nesistenkite, kad namuose jų nebūtų. Priklausomas asmuo jų gaus vis tiek, tačiau tai gali sukelti papildomos rizikos. Švirkščiamuosius narkotikus vartojantys žmonės neturėtų vartoti vieni ar mažai lankomose vietose, nes ištikus perdozavimui nebus, kas juos atgaivintų, ir jie gali mirti. Apsilankykite perdozavimo prevencijos mokymuose, daugiau sužinokite skaitydami atsakymus į klausimus apie opioidų perdozavimą šioje skiltyje.

7. Neveikite už priklausomą asmenį.

Nesistenkite užglaistyti problemų, atkreipkite asmens dėmesį į patiriamus skaudžius negydomos ligos padarinius. Skatinkite kreiptis į gydymą.

8. Dalyvaukite sveikimo procese.

Priklausomas asmuo negali sveikti vienas. Jam reikalinga kitų pagalba. Stenkitės naudotis specialistų paslaugomis, konsultuokitės, kad geriau suprastumėte ligos esmę, jos eigą ir savo vaidmenį šiame procese.

9. Rūpinkitės savo savijauta.

Besirūpindami artimuoju, nepamirškite pasirūpinti ir savo savijauta bei psichikos sveikata. Nieko nuostabaus, jei išgyvenate emocijų sumaištį – sielvartą, kaltę, baimę, pyktį, liūdesį, apmaudą, pasimetimo jausmą ir t. t. Analizuokite savo jausmus, lankykitės pas psichologą, nepamirškite skirti laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Lankykitės paramos grupėse, tai padės sumažinti su liga susijusios stigmos baimę, suteiks galimybę išsiverkti ir pasiguosti tiems, kurių išgyvenimai panašūs į jūsų, sumažinti stresą, taipogi pagelbėti ir suteikti vilties kitiems grupės dalyviams.

10. Mylėkite.

Мylėkite, remkite, guoskite ir pasistenkite suprasti sveikstantįjį. Netapatinkite asmens ligos su jo asmenybe.