Gabrielė Liubševičienė – sertifikuota ergoterapeutė, dirbanti su nuo priklausomybės sveikstančiais pacientais Kauno filiale. Ji pasakoja, kas yra ergoterapija, kuo ji svarbi žmonėms ir kaip konkrečiai daro įtaką gydant priklausomybes.

Kiek laiko jau dirbate RPLC bei kaip pasirinkote šią profesiją?

Šių metų balandžio 12 d. buvo 3 metai, kai dirbu RPLC. Iš viso ergoterapijos srityje esu 7 metus. Šią profesiją pasirinkau sąmoningai, norėdama dirbti su žmonėmis, prisidėti prie jų gerovės, ieškodama įvairių studijų formų. Taip atradau ergoterapiją. Po tiek metų, drąsiai galiu teigti, kad visai nesigailiu šio savo sprendimo.

Įdomus dalykas tas, kad Kauno filialas anksčiau nėra turėjęs ergoterapeuto, todėl šiame Centre ergoterapija buvo naujovė. Reikėjo šiek tiek laiko supažindinti pacientus, kas tai yra.

Kas yra ergoterapija bei kaip atrodo ergoterapeuto darbo diena priklausomybių ligų centre?

Pagal Ergoterapeuto medicinos normą (2022), „Ergoterapija – asmens ar grupės įgalinimas prasminga veikla, siekiant asmens ar grupės gerovės, skatinant aktyvumą ir įsitraukimą į prasmingą (-as) veiklą (-as), ugdant reikiamus įgūdžius, įpročius, vaidmenis kasdienėje, mokymosi, darbinėje ar profesinėje bei laisvalaikio aplinkoje namuose ir bendruomenėje.“

Pacientams, kurie pirmą kartą susiduria su ergoterapija, buitiškai mėgstu nupasakoti, kad ergoterapija yra gydymas pasitelkiant tikslingą veiklą, siekiant atstatyti/gerinti žmonių gyvenimo kokybę, apimant laisvalaikio, profesinę bei kasdieninę veiklą.

Ergoterapeuto diena prasideda, nuo rytinio bendruomenės susirinkimo, toliau – konsultacijų laikas, grupiniai užsiėmimai, su pacientais, darbuotojų susirinkimai, dokumentų pildymas ir papildomi darbai, tokie kaip medžiagos pasiruošimas grupėms vesti ir pan.

Ergoterapeutas čia veda grupinius užsiėmimus, turi individualias konsultacijas, kurių tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti esamą situaciją, nepatenkintus poreikius ir to priežastis, įvertinti kognityvinį funkcionavimą, identifikuoti problemas, susijusias su kasdiene, darbine veikla, laisvalaikiu, aplinka. Taip pat, ergoterapeutas RPLC dalyvauja rytiniuose bendruomenės susirinkimuose su pacientais ir personalu. Dalyvauja pacientų aptarimuose su specialistais, prisideda prie gydymo plano sudarymo.

RPLC Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje dirbu su suaugusiais pacientais, kurie gydosi Motyvacinėje (14 dienų) programoje ir Minesotos programoje (28 dienų).

Kodėl nusprendėte dirbti ergoterapeute priklausomybių centre? Kaip tokia profesija gali būti naudinga konkrečiai su priklausomybe susiduriantiems asmenims?

RPLC pradėjau dirbti, kai nusprendžiau, jog noriu imtis pokyčių profesiniame kelyje. Darbo specifika man kėlė susidomėjimą. Studijų metais su grupe turėjome pažintinę paskaitą RPLC ir nuo to laiko užgimė mintis, kad po mokslų, norėčiau čia dirbti. Tam prireikė 4 metų.

Profesija naudinga su priklausomybėmis susiduriantiems asmenims, tuo, kad dėl priklausomybių stipriai nukenčia asmenų gyvenimo kokybė, todėl ergoterapija gali padėti atkurti kasdieninio gyvenimo veiklas (darbas, mokymasis, laisvalaikis, buities reikalai, asmens higiena ir pan.). Taip pat, įvairių medžiagų vartojimas paveikia pažintines funkcijas, tad ergoterapija padeda stiprinti, lavinti šiuos gebėjimus – priimant įvairius sprendimus, sprendžiant iškylančias problemas, bendraujant su žmonėmis.

Taip pat, labai svarbu atrasti naujas ar prisiminti senas laisvalaikio praleidimo formas, kas teiktų džiaugsmą, atsipalaidavimą be vartojimo. Fizinės sveikatos stiprinimas, atsipalaidavimo technikų mokymasis irgi svarbu, tiek gydymosi laikotarpiu, tiek ir išėjus iš Centro.

Apibendrinus galiu teigti, kad ergoterapija reikalinga pacientams, palaikant, stiprinant psichologinę, fizinę bei emocinę žmogaus sveikatą.

Su kokiais profesiniais atvejais tenka dažniausiai susidurti RPLC? Kuo skundžiasi pacientai?

Suprastėjusi gyvenimo kokybė, atminties, dėmesio koncentracijos sunkumai, fizinės sveikatos pablogėjimas, buvę netinkami laisvalaikio praleidimo būdai (visas dėmesys į galimybes vartoti), izoliacija nuo visuomenės, apleisti bendravimo įgūdžiai, suprastėję santykiai su artimaisiais, taip sumažėjęs dėmesys savipriežiūrai ir kasdieninėms veikloms.

Kokias savo asmenines savybes naudojate dirbdama? Kokie iššūkiai kyla bei kaip su jais susidorojate?

Empatiškumas, dėmesingumas, nuoširdus noras būti, ryšio kūrimas – šios savybės man padeda bendraujant su žmonėmis, kad jie jaustųsi pamatyti, išgirsti ir suprasti.

Iššūkių būna daug ir įvairių, todėl kiekvieną dieną mokausi su jais tvarkytis. Viskas ateina per patirtį. Jeigu nepavyksta savo jėgomis susidoroti su iškilusiais sunkumais, prašau kolegų pagalbos.

Kam ir kada ergoterapija gali būti naudinga ne tik priklausomybių lauke?

Ergoterapija apima daugelį sričių ir yra daug jos panaudojimų galimybių, pateiksiu kelis pavyzdžius: ergoterapija vaikams, įvairių įgūdžių lavinimas, sensorinės integracijos, savireguliacijos, smulkiosios motorikos lavinimas, savarankiškumo įgūdžių ugdymas ir t.t. Ergoterapija suaugusiems asmenims svarbi patyrus traumas, sergant įvairiomis ligomis, sutrikus pažintinėms funkcijoms. Ergoterapija su senyvo amžiaus žmonėmis svarbi pažintinėms funkcijoms lavinti, fizinei sveikatai gerinti, reabilitacijai po insulto, operacijų ir t.t.

Galima įsivaizduoti, kad tai gali būti įtemptas darbas. Kaip greitai pacientai dažniausiai pastebi progresą? Kaip motyvuojate tuos pacientus, kurie rezultatus pasiekia lėčiau?

Darbe akcentuoju labiau patį procesą, žmogaus pastangas nei rezultatą. Man svarbu, jog vyras ar moteris savęs nespaustų, tikslinga veikla teiktų teigiamas emocijas, o ne kančią. Jeigu taip nutinka, kad kažkas nepavyksta, sekasi lėčiau ar iš viso nesiseka, manau, kad tai proceso dalis, svarbu, jog žmogus išmoktų ir galėtų išbūti su tais jausmais, nebėgtų nuo to, atjaustų save, tam juos pastiprinu ir palaikau.

Tęsiant įtempto darbo temą, kas padeda pačiai apsisaugoti nuo perdegimo ar susiduriant su stresinėmis situacijomis?

Aš labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti nuostabioje komandoje, kurioje jaučiu, kad esant poreikiui visada galiu ateiti „išsiventiliuoti“ susikaupusius jausmus, pasidalinti sunkumais, visa tai padeda toliau sėkmingai dirbti. Po darbo valandų, atsistatyti padeda fizinis aktyvumas, pasivaikščiojimai, bėgiojimas, stengiuosi į savo kasdienybę įtraukti meditacijas, piešimą. Aš manau, kad specialistui yra labai svarbu mokėti pasirūpinti savimi, kad jis turėtų resursų rūpintis ir padėti kitiems, nes iš „minuso“ dalykai nevyksta.