Priklausomybės ir jų gydymas vis dar aktuali problema Lietuvoje. Ką galime padaryti, kad žmonės, siekiantys gydytis, gautų tikslingą ir efektyvią pagalbą? Kur nukreipti žmogų, kad jis gautų visapusišką pagalbą? Kaip motyvuoti gydytis? Apie visa tai buvo kalbama birželio 28 d. vykusioje konferencijoje „Integruotų priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“, kurią organizavo Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Ši konferencija – tai dalis projekto, kuriuo siekiama sukurti integruotą ankstyvosios diagnostikos, priklausomybių gydymo ir socialinės pagalbos sistemą. Tad jos metu buvo apžvelgiama, kaip 15-ai Lietuvos savivaldybių, dalyvaujančių projekte, sekėsi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Pasak RPLC direktoriaus pavaduotojos dr. Aušros Širvinskienės, nepaisant įvairių kliūčių ir iššūkių, visą tai įveikėme ir sugebėjome įgyvendinti nemažai projekto tikslų – tad tikrai turime kuo pasidžiaugti.

Projekto metu visos 15 savivaldybių parengė priklausomybės ligomis sergančių asmenų integruotos pagalbos sistemos tvarkos aprašus. Be to, aprašai įgalino efektyviau teikti pagalbą priklausomiems žmonėms – suteikta net 7059-iems asmenims integruotų paslaugų ir sudaryti 4080 pagalbos planų. Siekiant geresnės teikiamų paslaugų kokybės, buvo organizuojami specialistų mokymai – surengti mokymai net 10-čia temų ir apmokyti daugiau nei 1420 iš 3000 specialistų.

Kaip pastebi dr. Ingrida Gečienė, atlikusi integruotos sistemos įgyvendinimo savivaldybėse vertinimą, kad jau pats aprašo diegimas atnešė teigiamų pokyčių: „Tai sustiprino egzistuojančius kontaktus tarp savivaldybėse esančių įstaigų, jos drąsiai gali kreiptis pagalbos viena į kitą ir taip efektyviau vykdyti savo veiklą. Taip pat pakito vietos valdžios ir gyventojų požiūris į priklausomybės ligų gydymą. Tad atsiremiant į tai, kas jau įgyvendinta, galima tęsti veiklą ir didinti integruotos sistemos aprėptį kitose Lietuvos savivaldybėse“.

Panašiai kalbėjo ir Raseinių bei Klaipėdos savivaldybių integruotos sistemos koordinatorės – Rožė Perminienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja ir Akvilė Juškienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytoja. „Aprašas buvo skirtas susisteminti, išsiryškinti, ką mes turime dabar ir pamatyti, ko mums trūksta. Specialistai po aprašo geriau žino, kur nukreipti priklausomą asmenį, kur jis galėtų gauti tikslingą pagalbą“, – teigia R. Perminienė.

Ne vienas konferencijoje dalyvavęs pranešėjas paminėjo, kad veiksmingiausias būdas spręsti problemas yra tarpusavio bendradarbiavimas – kai įstaigos, esančios tame pačiame lauke žino viena apie kitą, kai jos bendradarbiauja. Žinodamos apie kitas savivaldybėje esančias įstaigas ir jų darbo specifiką, jos gali nukreipti priklausomą asmenį tikslinga gydymosi kryptimi, perduoti kitai įstaigai, kuri gali teikti tolimesnę pagalbą.

Taip pat nemažiau svarbus žingsnis siekiant mažinti priklausomybės problemą Lietuvoje – tai stigmos mažinimas. Pasak LR sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vyriausiosios specialistės Ugnės Širvinskaitės, stigma egzistuoja ir sveikatos priežiūros įstaigose, jau nekalbant apie pačią visuomenę. Stigmos mažinimas prisidėtų prie to, kad pats priklausomas asmuo noriau ieškotų pagalbos, kalbėtų apie tai su artimaisiais, įsivardintų problemą. Tačiau, pasak specialistų, besikreipiančiųjų pagalbos vis daugėja, tad tikimės, kad vėliau žmogus drąsiai pripažins, kad turi priklausomybę ir ryšis ją gydyti.

Konferencijoje be paties projekto rezultatų aptarimo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės apžvelgė neseniai patvirtintus teisės aktus priklausomybės ligų gydymo, žalos mažinimo priemonių prieinamumo, kokybės gerinimo bei psichoaktyvių medžiagų kontrolės, vartojimo prevencijos klausimais. Priklausomybės konsultantė Gabija Vitkevičiūtė pasidalino priklausomybės konsultanto darbo specifika. Milda Okaitė, Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus psichologė, pristatė priklausomiems asmenims skirtą leidinį „Kita stotelė“. Dr. Raimonda Petrolienė pasakojo, kaip galima motyvuoti klientą gydytis. „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis pasakojo apie savo organizacijos patirtis dirbant su žalos mažinimu.  Be to, buvo pristatyti nauji leidiniai klientams bei specialistams apie metimą rūkyti, kuriuos parengė RPLC specialistai.