Šiandien sukanka lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje po vienu stogu ir visi vieningai pradėjo veikti penki priklausomybės ligų centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tai iš esmės pakeitė paslaugų kokybę norintiems sveikti priklausomiems žmonėms ir jų artimiesiems.

„Priklausomybės ligų centro (RPLC) filialų sujungimas 2017 m. buvo vienas iš pirmųjų LR Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnių, atspindinčių vis didėjantį politikų dėmesį psichikos sveikatai, įskaitant ir pagalbą asmenims su priklausomybėmis. Tai buvo viską pakeitęs požiūris, nuosekliai ir tikslingai veikiant, leidęs sukurti unifikuotas šalies priklausomybės gydymo ir mokymų programas, ES ir pasaulinius standartus atitinkančias metodikas, suvienijęs jėgas ypač profesionaliai paruošti gydytojus ir specialistus. Visa tai į naują lygį pakėlė į bėdą papuolusių šeimų sveikimo procesus ir davė reikšmingų rezultatų”, – penkmetį apibendrina RPLC direktorius dr. Emilis Subata.

RPLC per pastaruosius penkerius metus sukūrė 2022-2024 m. strateginį veiklos planą, parengė „Priklausomybės nuo alkoholio ankstyvosios diagnostikos ir ambulatorinio gydymo“ ir „Atvejo vadybos  mokymų programos“ metodikas, išleido rūkymo mažinimą skatinančius leidinius, įgyvendino tarptautinės CRAFT terapinės intervencijos metodikos specialistams mokymus ir sertifikavimą.

Be to, LR Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus pakeitimus, RPLC imasi teikti metodinę pagalbą žemo slenksčio paslaugų teikėjams. Įsteigtas Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyrius sukuria galimybes visiems miestams vienodai kurti ir diegti klinikines metodikas, mokymo programas, vykdyti didelės apimties specialistų mokymus. RPLC per šį laiką taip pat startavo su Europos Komisijos bendrojo finansavimo projektais ir įgyvendino Integruotos ankstyvosios diagnostikos, priklausomybės ligų gydymo ir socialinės integracijos sistemos dabartinės situacijos 15-oje savivaldybių tyrimą.

„Visa tai lėmė, kad dabar galioja integruotos pagalbos sistemos tvarkos aprašai, o tai leidžia jaustis saugiai ir užtikrintai”, – sako RPLC direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pasak jos, „be visų šių jau įgyvendintų darbų, suvienijus filialų veiklą, pagalbą gavo gerokai daugiau žmonių: psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) 2017 m. teikė tik vienas Vilniaus filialas, 2022 m. – jau visi penki filialai, o ergoterapijos specialistai prieš penkerius metus buvo tik Vilniaus filiale, o šiemet – šio specialisto paslaugą turi jau visi filialai”.

RPLC Šiaulių filialo direktorė Justina Šimanauskaitė teigia, kad „sujungus centrus, tapome penkis kartus pajėgesni ir galingesni. Dabar galime vieningai, pasitardami su kolegomis, pasidalindami vieni su kitais savo patirtimis, padėti mūsų visų pacientams. Jei, pavyzdžiui, savo filiale kol kas stokojame Minesotos programos, esant poreikiui, iškart galime skambinti kolegoms į kitus miestus ir pacientui dar besigydant pas mus, sutarti dėl tolimesnio gydymo kitame filiale.”

Šiaulių filialo direktorė džiaugiasi, kad jos filiale pradėta teikti farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais, plečiasi paslaugų spektras, pagausėjo ir specialistų komanda: „Kasdien dirba daugiau gydytojų psichiatrų, psichologas, veikia psichosocialinės reabilitacijos paslauga, yra daugiau socialinių darbuotojų, atsirado ergoterapeuto bei visuomenės sveikatos specialisto pareigybės. Darbuotojai džiaugiasi augančiu darbo užmokesčiu, didesnėmis galimybėmis kelti kvalifikaciją. Kaip filialo vadovė jaučiuosi labai saugiai, nes žinau, kad ištikus bėdai, turiu sąžiningą ir kolegialų užnugarį visiems sprendimams rasti”.

„Keisti ir keistis visada nėra lengva, tačiau per penkerius metus po reorganizacijos filiale pasikeitė daugybė dalykų”, – tvirtina ir RPLC Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė. Ji pasakoja, kad atsirado naujos, adaptuotos visiems filialams paslaugų tvarkos, bendri dokumentai, reglamentuojantys darbo tvarką, kokybę ir organizacinę kultūrą. Atsirado slaugos proceso organizavimo tvarka bei slaugos dokumentacija. Pajūryje farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais programą anksčiau gaudavo 20 pacientų, o dabar – 120. Klaipėdos filiale įvertinus narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus našumą, lovų užimtumą ir pagrįstumą turėti atskirą skyrių buvo nuspręsta apjungti alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyrius į vieną. Skyriuje gydosi pacientai esant lengvai, vidutinei ar sunkiai abstinencijai, kai nėra psichozės reiškinių.

„Personalo komanda visapusiškai stengiasi įtraukti pacientus į gydymosi planą, suteikti kiek įmanoma daugiau žinių apie priklausomybę, pagerėjus fizinei bei psichologinei būsenai motyvuoti tęsti gydymąsi psichosocialinėje reabilitacijoje ar Minesotos skyriuje. Pacientai konsultuojami individualiai, vyksta paskaitos ir grupiniai užsiėmimai, net patalpas pritaikėme reabilitacijos paslaugoms – jau turime sporto salę, laisvalaikio užimtumo patalpas, be to, įsteigėme ir Vaikų dienos stacionarą,” – pažangą įvardija Vaida Karulaitienė. Be to, apjungus filialus Klaipėdoje įsteigtas ir Psichosocialinės reabilitacijos skyrius, kuris, pasak direktorės, „ypač pasiteisino: pacientai noriai renkasi trumpalaikę 14 dienų reabilitaciją, gauna žinių ir informacijos apie priklausomybės problemą, sprendimus, kaip tvarkytis su jausmais, emocijomis, socialine aplinka ir keisti gyvenimo įpročius susijusius su psichoaktyviomis medžiagomis.”

RPLC Kauno filialo direktorė dr. Loreta Stonienė kaip pagrindinį Kauno filialo pokyčio rodiklį įvardija teritorinių ligonių kasų finansavimą ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms bei suvienodintas mokslu pagrįstas priklausomybės gydymo programas ir metodikas.

„Kauno filiale po susijungimo Abstinencijos gydymo skyriuje yra įvestos psichologų ir socialinių darbuotojų paskaitos, struktūruota dienotvarkė, įdiegta nauja stacionarinė psichosocialinės reabilitacijos programa, pradėtos teikti ergoterapeuto ir visuomenės sveikatos specialisto paslaugos, įrengtas relaksacijos ir ergoterapijos kabinetas. Labai išaugo ambulatorinių vaikų ir paauglių konsultacijų skaičius, išplėtus ambulatorines paslaugas vaikams ir paaugliams, kurie, esant poreikiui, stacionarizuojami į vaikų ir paauglių reabilitacijos skyrių, irgi suderinusį gydymo ir reabilitacijos programą su kolegomis Vilniuje. Ir tai net ne visi pagrindiniai darbai, kuriems sukurti reikalinga darbuotojų komanda. Kaune ji – atvira pokyčiams ir naujovėms”, – sako dr. Loreta Stonienė.

„Žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, turi gauti tokią pat medicinos priežiūrą, kaip ir kiti pacientai – kokybišką, užtikrinančią pacientų teises, pagal individualius asmens poreikius. Esu įsitikinęs, kad kaip ir kitų ligų atveju, joks žmogus nenori susirgti priklausomybe, patirti skaudžias pasekmes, tuo labiau nuo jos mirti – tai įvyksta prieš žmogaus valią”, – pagrindinę Respublikinio priklausomybės ligų centro veiklos idėją pristato direktorius dr. Emilis Subata.

Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) – tai gydymo įstaiga, teikianti medicinines, psichologines ir socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems alkoholį, narkotines medžiagas ar tabaką, bei jų šeimos nariams. RPLC taip pat galima gydytis ir dėl potraukio azartiniams lošimams ir dėl kitų elgesio priklausomybių.

RPLC filialai veikia 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Mūsų centras teikia plačiausią Lietuvoje priklausomybės gydymo paslaugų spektrą.

RPLC užtikrina mokslo tyrimais patvirtintas gydymo paslaugas. Tai – paslaugos, kurios remiasi tarptautine praktika, yra grįstos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministerijos. RPLC filialų skyriuose dirba komandos: gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, visuomenės sveikatos specialistai, ergoterapeutai, slaugytojai, dramos terapeutas ir kt.

RPLC filialuose kasmet suteikiama apie 20 000 priklausomybės ligų gydymo ir konsultavimo paslaugų.

Nuotrauka: Martyno Ambrazo.