Mažiau užsikrėtimų, mažiau mirčių nuo perdozavimo, užmegztas kontaktas ir žymiai didesnės galimybės nukreipti žmogų į sveikimą – tai vadinamųjų žemo slenksčio kabinetų nauda. Jau visus metus Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) teikia metodinę pagalbą žemo slenksčio paslaugų teikėjams ir taip prisideda prie dar efektyvesnės žemo slenksčio kabinetų veiklos.

„Šie kabinetai padeda identifikuoti bei užmegzti kontaktą su vartojančiais švirkščiamąsias narkotines medžiagas asmenimis bei pasiūlyti jiems gydymą. Žemo slenksčio paslaugos yra pirmasis žingsnis ir šiuose kabinetuose kasmet apsilanko vis daugiau žmonių. Kaip jau nurodo pats pavadinimas – tai slenkstis, kurį peržengti yra lengviau, o vėliau jau galima ir tolimesnė profesionali pagalba”, – teigia RPLC direktorius dr. Emilis Subata.

Paramos fondo „RIGRA“ vadovė Gražina Aleksaitienė įsitikinusi, kad tokia paslauga – ypač reikalinga: „Pasaulyje šios paslaugos pradėtos teikti, siekiant stabdyti ŽIV infekcijos plitimą. Mūsų fondo pagrindiniai tikslai yra tie patys – tai yra, užkirsti kelią ŽIV ir kitoms infekcinėms ligoms plisti. Vadovaujamės šūkiu „Ne bausti, o padėti“. Pirmiausiai siekiame užmegzti ir palaikyti ryšius su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis ir jų šeimų nariais, dažnai negaunančiais jokių paslaugų. Savo darbu mažiname ir stigmatizavimą”. Kaip teigia fondo vadovė, „pagal galimybes stengiamės suteikti kiekvienam reikiamą pagalbą. Juk žmogui, priklausomam nuo narkotinių medžiagų sunku apsirūpinti paprasčiausiais dalykais. Jis dažniausiai net nežino, kur ir kaip gauti pagalbą, dėl stigmos nesulaukia paramos iš visuomenės, o būna ir taip, kad dėl savo ligos turi įsiskolinimų valstybei. Ir tai yra gilesnė problema nei tiesiog žalingų medžiagų vartojimas, visos bėdos kyla iš gyvenimo būdo, glaudžiai susijusio su įpročiais, atsineštais iš vaikystės“.

Žemo slenksčio kabinetas yra įkurtas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Alytaus skyriuje. Jo vadovė Aldona Turauskytė sako, kad dirba su komanda, kuri keičia švirkštus ir adatas, dalija tvarsliavą, atlieka greituosius ŽIV ir hepatito C testus. „Taip pat informuojame, konsultuojame, tarpininkaujame, o kadangi priklausomybė daugeliu atveju yra ir socialinė problema, tad teikiame dar ir socialines paslaugas. Žinoma, visada svarbi ir humanitarinė parama, ji veikia ir kaip motyvacinė priemonė, ir kaip pagalba skurdžiai gyvenantiems mūsų žmonėms”, – pasakoja Aldona Turauskytė.

Be to, Alytuje kelerius metus aktyviai buvo vykdomas ir toliau tęsiamas Žaliojo koridoriaus projektas. Jis skirtas užsikrėtusiesiems ŽIV ir hepatitu C integruoti į gydymo įstaigas. „Tokiu būdu mes pasiekiame pagrindinį žemo slenksčio kabinetų tikslą – nustatome ligą ir integruojame į gydymą, kad žmogus taptų neužkrečiantis ir galėtų gauti visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas“, – kabinetų naudą aiškina Aldona Turauskytė. Pasak specialistės, „šie žmonės dažnai būna „iškritę iš gyvenimo“ ir nelabai žino, ką toliau daryti, kokios pagalbos vietos egzistuoja, kaip kurti naują gyvenimą. Mes jiems padedame susitvarkyti dokumentus, tarpininkaujame su kitomis įstaigomis, padedame jiems gauti vienkartinę pašalpą, užsiregistruoti į darbo biržą, pas gydytojus ir gauti visą reikiamą pagalbą”.

Alytuje esantis žemo slenksčio paslaugų kabinetas pagalbą suteikia ne tik vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, bet ir jų šeimos nariams bei besimokantiems specialistams. „Mūsų kabinete lankosi gana platus spektras žmonių: ateina ir socialiniai darbuotojai, norėdami gauti informaciją, kaip galime padėti jų klientams, ateina ir artimieji, žmonių, kurie turi priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms, ateina ir patys klientai”, – pristato Aldona Turauskytė. Anot jos, „žemo slenksčio paslaugos yra naudingos ne tik vartojantiems, bet ir kiekvienam žmogui. Mūsų visuomenei dar sunku suprasti, kad priklausomybė yra liga. O mes, dirbdami šį darbą, siekiame parodyti, kad nereikia smerkti, o reikia padėti – tik taip laimėsime. Šie humaniški poelgiai mažina įtampas, stiprina sveikimą, gerina socialines žmonių gyvenimo sąlygas bei prisideda prie geresnės psichinės sveikatos būsenos“.

Tokiai pozicijai pritaria ir „RIGRA“ vadovė Gražina Aleksaitienė. Ji įsitikinusi, kad jos darbe svarbūs ir labai dideli užmojai: „Mūsų tikslas yra šviesti ir visuomenę, atskleisti šią problemą ir parodyti, kad priėmimas gali atnešti daugiau naudos nei atstūmimas. Man visada malonu, kai aplanko buvę klientai, kurie jau daug metų gyvena kitaip, turi profesijas, išsimokėję skolas antstoliams, augina sveikus vaikus, patys yra įsteigę ilgalaikes reabilitacijos bendruomenes priklausomiems asmenims. Ir visų mūsų pasiaukojantis darbas yra tos sėkmės dalis.“ Fondas „RIGRA“ teikia labai plataus spektro paslaugas – nuo materialinių resursų iki psichosocialinių bei medicinos poreikių patenkinimo. Auditorija taip pat labai marga – tai ir psichotropines medžiagas vartojantys asmenys, ir užsikrėtusieji infekcinėmis ligomis, ir seksualinių mažumų atstovai, ir įkalinimo patirties turintys žmonės bei jų artimieji.

Žemo slenksčio paslaugas Lietuvoje reglamentuoja Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-793.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, žalos mažinimo paslaugų poreikį Lietuvoje pagrindžia esama šalies statistika: Lietuvoje švirkščiamųjų narkotikų vartotojų skaičius yra didesnis už Europos šalių vidurkį – skaičiuojama apie 4,4–5,3 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, tenkančių 1 000-iui 15–64 m. amžiaus gyventojų.

 Teikiamos šios mobilios ir (ar) stacionarios žemo slenksčio paslaugos:

• adatų ir švirkštų keitimas;
• dezinfekcijos priemonių dalijimas;
• prezervatyvų dalijimas;
• konsultavimas ir informavimas;
• tarpininkavimas;
• asmens higienos paslaugos;
• tvarsliavos dalijimas;
• žaizdų perrišimas;
• atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas, kt.

Emilio Subatos nuotrauka daryta fotografo Martyno Ambrazo.